Baltmės (Vitiligo) gydymas fenoliu (karbolio rūgštimi)
Tai įgytas odos ir gleivinių pigmentacijos sutrikimas, kuriam būdingos depigmentuotos makulės. Neretai jis siejamas su autoimuninėmis skydliaukės ligomis. Liga pradžioje pakenkia rankų, kojų, veido (ypač dažnai perioralinių ir periokulinių sričių) odą: makulės būna baltos ar hipopigmentuotos, apvalios, ovalios ar linijinės, jų dydis varijuoja nuo milimetrų iki centimetrų. Išskiriami šie baltmės klinikiniai variantai: Trichrominė vitiligo – tam pat pacientui aptinkama trispalvių makulių – baltų ir su rusvais atspalviais; Kraštinė uždegiminė vitiligo – makulės būna rausvos, nelygiais kraštais nuo susirgimo pradžios ar susiformuoti per ilgesnį laiką; Kvadrichrominė vitiligo – jai būdingos rudos, repigmentuotos dėmės perifolikulinėse srityse; Mėlynoji vitiligo – makulės būna melsvos; Koebner reiškinys – vitiligo vystosi traumuotoje odoje: pjūvių, nudegimų ar abrazijų vietoje. Atsižvelgus į ligos išplitimą baltmė klasifikuojama kaip išplitusi: vietiškai (lokaliai); židininė – viena ar kelios makulės vienoje anatominėje zonoje; segmentinė – viena ar kelios makulės atskiruose dermatomuose, tai vaikų baltmei būdingas variantas, daugiau kaip pusė pacientų turi baltų ar žilų plaukų kuokštų. Gleivinių – pakenktos tik gleivinės; generalizuota, pastarosios išskiriami tokie variantai: akrofacialinis; vulgarusis – netvarkingas makulių pasiskirstymas; mišrus – akrofacialinio ir vulgaraus variantų mišinys. universali – būdingas visiškas pigmento išnykimas, pasireiškiantis kartu su endokrinopatiniais sindromais; Ši liga diagnozuojama kliniškai ir morfologiškai. Gydymo metodų aprašyta daug, tačiau nė vienas nėra labai efektyvus. Pastarojo meto literatūroje pasirodė straipsnių, disertacijų skirtų dar vienam baltmės gydymo metodui, kai odos repigmentacijos siekiama fenolio (karbolio rūgšties) aplikacjomis. Straipsnyje repigmentacijai pasiekti naudotos dvi medžiagos: aplikacijos trichloracto 100% ir karbolio 88% rūgštimis. Terapiniai rezultatai pateikti lentelėje Pav. 1 Straipsnio santrauka ir rezultatų suvestinė. Geresnių repigmentacijos rezultatų pasiekta gydant pacientus fenoliu. Repigmentacijos po gydymo fenoliu pavyzdys: Dar vienas straipsnis skirtas baltmės repigmentacijai naudojant tik karbolio rūgšties 88% aplikacijas. Terapija buvo ilgalaikė, užtruko 8 mėnesius, tačiau buvo sėkminga. An Bras Dermatol. 2005;80(4):415-16. Pav.3 Straipsnio santrauka http://www.scielo.br/pdf/abd/v80n4/en_v80n4a13.pdf Disertacija, skirta vitiligo (baltmės) gydymui fenolio pilingu:...
Cheminė blefaroplastika
Blefaroplastika – tai vokų plastinė operacija, kuria siekiama pagerinti jų estetinį vaizdą. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių blepharon (graik.k.- vokas) ir + plassein (graik.k. -formuoti). Operacija ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir atkuria normalią vokų funkciją. Pirmasis vokų operacijas aprašė romėnų gydytojas Aulus Cornelius Celsus( 25 p.m.e. – 50 m.e.). Blefaroplastikos terminą 1818 m. pasiūlė vokiečių chirurgas Karl Ferdinand von Gräfe (1787 – 1840). Klasikinė blefaroplastika pašalina odos bei riebalinio audinio perteklių, tačiau negali pakeisti odos paviršiaus ir faktūros. Tais atvejais, kai siekiama geriausio estetinio rezultato – odos paviršiaus atnaujinimo, raukšlėtumo sumažinimo, odos patempimo, „tamsių ratilų“ (vokų odos hiperpigmentacijos) panaikinimo, klasikinė blefaroplastika gali būti papildoma (ar kombinuojama ) su chemine blefaroplastika. Cheminė blefaroplastika negali panaikinti ryškaus odos ar riebalinio audinio pertekliaus, jos dėka atnaujinamas odos paviršius, jo faktūra, panaikinama hiperpigmentacija ir vokų bei aplinkinės raukšlės. Siekiant tolygesnės cheminio preparato skverbties odoje, procedūrai reikia 2-4 sav.trukmės odos paruošimo. Įprastai naudojami AHA (alfahidroksirūgščių) ar Kligmano formulės preparatai. Cheminės blefaroplastikos procedūra atliekama komercinėmis giliojo cheminio pilingo formulėmis, ar amerikiečių plastikos chirurgo Richard Bensimon pasiūlyta „Variable croton oil peel“ formule, kai Krotono aliejaus koncentracija joje siekia 0,1%-toks tirpalas naudojamas apatiniams vokams, o viršutinių vokų odai 0,05% koncentracijos tirpalas. Pabrėžtina, jog procedūra turi būti atliekama atsargiai ir kruopščiai – cheminės blefaroplastikos tirpalas negali patekti į akis! Daugeliu atvejų cheminei blefaroplastikai papildomo nuskausminimo nereikia – ji nėra skausminga. Procedūros eiga ir rezultatai pateikti čia: https://www.youtube.com/watch?v=fKq115kBwDQ. Daugiau rezultatų galima surasti interneto paieškos varikliuose panaudojus raktažodį „Bensipeel“. Poprocedūriniu laikotarpiu pacientams, sirgusiems Herpes infekcija profilaktikai skiriamas Tabl.Valtrex 500 mg X 2k/d. kursas. Odos priežiūrai – drėkinantys ir regeneraciją skatinantys preparatai. Vokų patinimas (edema) trunka 48-72 val., o oda atsinaujina (regeneruoja) per 7 paras. Ji būna paraudusi (eritemiška), todėl greitas odos spalvos normalizavimas yra vienas svarbiausių poprocedūrinio laikotarpio uždavinių. Galimų komplikacijų kiekis po šios procedūros nėra gausus, o skaičius neviršija 1%. Pateikiame Verkių klinikoje atliktų cheminės blefaroplastikos pavyzdžių. Cheminė blefaroplastika saugi, įgalinanti pasiekti gerų estetinių rezultatų procedūra, įprastai atliekama kaip savarankiška ar kombinuojama su chirurginėmis plastinėmis vokų operacijomis. Literatūra: Richard H. Bensimon. Croton Oil Peels Aesthet Surg J (2008) 28 (1): 33-45 DOI: http://dx.doi.org/10.1016/j.asj.2007.10.005...
Gilusis cheminis pilingas fenoliu. Metodas ir rezultatai (antra dalis)
Dr. Laimonas Jazukevičius, Verkių klinika, Vilnius Cheminis pilingas – estetinės medicinos procedūra, kurios metu dirbtinai sukeliamas paviršinis, vidutinio gylio ar gilus, siekiantis retikulinį sluoksnį, odos nudegimas. Tolimesnis gijimo procesas (reepitelizacija) pakeičia odos struktūrą ir paviršių proporcingai sukeltam cheminio nudegimo gyliui. Vizualiai ryškiausių ir ilgalaikių odos atnaujinimo rezultatų pasiekiama fenolio (karbolio rūgšties) pilingais. Procedūros indikacijos: Odos raukšlėtumas; Dischromijos; Ikinavikiniai odos pakitimai; Spuogų ligos (acne) atrofiniai randai. Giliojo cheminio pilingo fenoliu procedūros kontraindikacijos: Polinkis keloidiniam randėjimui; Širdies ritmo sutrikimai; Kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimai; Kolagenozės; Gydymas izotretinoinu: po terapijos turi būti praėję ne mažiau kaip 6 mėn.. Istoriniai šių procedūrų aspektai apžvelgti pirmoje straipsnio dalyje. Metodologinius principus, kurių daugelis nepasikeitė iki šiol, 1927 m. suformulavo amerikiečių chirurgas Herbert Otto Bames (3). Medicinos praktikoje gilusis cheminis pilingas įsitvirtino nuo 1962 m., Dr. Thomas Baker ir Dr. Howard Gordon (1) paskelbus jų naudojamos fenolio pilingo formulės sudėtį: Klasikinė Baker – Gordon pilingo fenoliu formulė Ingredientai Kiekis Fenolio kristalai 88% 3,0 ml 49% Distiliuotas vanduo 2,0 ml 44% Krotono aliejus 3 lašai* 2,1% Septisolis (muilas) 8 lašai** 4,5% *1 ml = 27 lašai, ** 1 ml = 33 lašai Gilusis cheminis pilingas fenoliu tapo vyraujančia, „auksinio standarto“ odos struktūros ir paviršiaus atnaujinimo procedūra, o minėta formulė buvo naudojama daugiau kaip tris dešimtmečius. Šiuo laikotarpiu manyta, jog: Svarbiausia, pilingo rezultatus nulemianti, medžiaga yra fenolis. Jo veikimas lakoniškai buvo apibūdinamas „all – or – none – viskas arba nieko“ (angl. k.) dėsniu; Aukštesnių koncentracijų fenolio tirpalai sukelia odos baltymo keratino denatūraciją, todėl jų skverbtis į odą yra sunkesnė ir pilingo efektas silpnesnis, lyginant su žemesnių koncentracijų fenolio tirpalais; Odos hipopigmentacija po fenolio pilingo gali išsivystyti dėl jo toksinio poveikio melanocitams; Karbolio rūgšties toksiškumo kontroliuoti neįmanoma; Septisolis (muilas) Baker – Gordon formulėje mažina ingredientų paviršiaus įtempimą, skatina gilesnę fenolio skverbtį; Krotono aliejus – stipriu uždegiminiu poveikiu pasižyminti medžiaga, sustiprina odos nudegimą. Šiais postulatais vadovautasi ilgiau kaip tris dešimtmečius ir tik pastaraisiais metais įsitikinta, jog daugelis jų buvo klaidingi . Baker- Gordon formule pasiekta įspūdingų estetinių ir terapinių rezultatų, tačiau, kaupiantis klinikinei patirčiai, paaiškėjo, jog procedūros rezultatus gali nulemti daug faktorių: Procedūros indikacijos; Pacientų odos fototipas (5, 8); Odos fotosenėjimo laipsnis ir indeksas (9, 10); Odos priešprocedūrinio paruošimo metodika; Odos nuriebinimo laipsnis; Pilingo formulės pasirinkimas: Ingredientų proporcijos; Mišinio paruošimo ypatybės; Veido odos tepimo pilingo formulės mišiniu technika: Procedūros trukmė; Sluoksnių skaičius. Poprocedūrinis veido odos uždengimo (okliuzijos) tipas: Aklinos okliuzijos specialaus pleistro kauke; Okliuzijos emolientais. Pacientų po giliojo cheminio pilingo procedūros priežiūros ypatymai: Medikamentinė terapija; Procedūros. Giliojo pilingo fenoliu procedūrų metu šie faktoriai, optimalaus estetinio rezultato pasiekimui, turi būti integruojami į visumą, tam reikia specifinių žinių bei klinikinės patirties, įgijamos atliekant visų gylių cheminių pilingų procedūras. Paskutiniajame praėjusio amžiaus...
Gilusis cheminis pilingas Verkių klinikoje
Pirmosios giliojo cheminio pilingo fenoliu procedūros atliktos 2010 m., pasiruošti joms prireikė keliasdešimties vidutinio gylio cheminio pilingo procedūrų 20-30% trichloracto rūgštimi, o iš literatūros šaltinių naudingiausiais buvo Dr. Mark G. Rubin, Dr. P. Deprez cheminio pilingo monografijos bei Dr. Gregory P. Hetter ir Dr. Richard Bensimon straipsniai, išskirti norėtųsi Dr. P. Stone video medžiagą, pateiktą Dr. M.G. Rubin monografijų I ir II – antrajame leidimuose. Verkių klinikoje konsultuota pacientė dėl veido odos raukšlėtumo (elastozės) viršutinės lūpos bei smakro srityse. Atsižvelgiant į jau panaudotų estetinių procedūrų (hialurono rūgšties užpildai) neefektyvumą, nutarta atlikti giliojo cheminio pilingo procedūrą minėtose anatominėse zonose. Procedūra atlikta klasikine okliuzine metodika Skintech kompanijos komercine giliojo cheminio pilingo Pav. 2 2014m. Pacientė po giliojo cheminio pilingo procedūrą fenoliu (karbolio rūgštimi) formule “Lip&Eyelid”. Poprocedūrinė reabilitacija buvo nekomplikuota, truko 9 savaites. Terapinis efektas išsilaikė iki 2014 m., tačiau, pradėjus ryškėti odos raukšlėtumui kitose anatominėse zonose: kaktoje ir skruostuose, gilusis cheminis pilingas papildomai atliktas ir jose. Pakeitus poprocedūrines odos priežiūros priemones ir nuolat ją tobulinant, reabilitacijos laikotarpį pavyko sutrumpinti iki 4-5 savaičių....
Gilusis cheminis pilingas: lazeriai nereikalingi
Tai garsaus JAV plastikos chirurgo Dr Robert Kotler nuomonė: http://rhinoplastyspecialistblog.com/deep-chemical-peel-no-lasers-needed http://www.robertkotlermd.com Jis rašo, jog kasmet veido plastinės chirurgijos rinkoje pasirodo nauji odos atnaujinimo lazeriai, tačiau, remiantis naujausiais duomenimis, 2012 m. giliojo cheminio pilingo procedūras pasirinko 1 133 821, o lazerines 509 000 pacientų. Giliojo cheminio pilingo procedūros sėkmingai atliekamos daugiau kaip penkiasdešimt metų, jų dėka pavyksta panaikinti odos raukšlėtumą, randus, spalvos netolygumą – atnaujinti, patempti odą, pakeičiant jos struktūrą – šios procedūros dar vadinamos “cheminiu veido odos liftingu” (Dr. R. Kotler pacientai prieš ir po giliojo cheminio pilingo procedūrų – http://www.robertkotlermd.com/before-and-after-photos/chemical-wrinkle-removal). Giliojo cheminio pilingo fenoliu pradžia – antrasis dvidešimtojo amžiaus dešimtmetis. Šia estetinės medicinos procedūra savamoksliai giliojo pilingo specialistai -“skineriai” (angl.k.) pasiekė puikių odos paviršiaus ir struktūros atnaujinimo rezultatų, o ją išbandė daugelis to meto Floridos turtuolių ir Holivudo žvaigždžių. Estetinėje medicinoje procedūra įsitvirtino po keturių dešimtmečių: plastikos chirurgams teko pripažinti savamokslių pilingo specialistų pasiekimus. Amerikiečių plastikos chirurgų T. Baker ir H. Gordon pąstangomis gilusis cheminis pilingas fenoliu išpopuliarėjo visame pasaulyje: iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio cheminiai pilingai buvo vyraujanti odos paviršiaus keitimo procedūra. Estetinėje medicinoje pradėjus naudoti lazerius, manyta, jog tai bus pilingo fenoliu alternatyva. Prognozės nepasitvirtino, o klasikinė giliojo cheminio pilingo procedūra ir jos modifikacijos tebetaikomos iki šiol: Randų, likusių po spuogų ligos (acne), vėjaraupių ir kt. atrofinių randų gydymui; Ilgalaikiam, dešimtmečius trunkančiam žymiam odos paviršiaus ir struktūros atnaujinimui; Veido “feminizacijos” procedūroms; Baltmės (Vitiligo) gydymui; Metodo kontraindikacijas nustatomos individualiai. Pateikiame “Verkių klinikos” (Vilnius, Lietuva) giliuoju cheminiu pilingu pasiektus rezultatus. Giliojo cheminio pilingo procedūros išlieka populiariomis, dėl saugumo, poveikio greičio bei ilgalaikių 10 – 20 metų išliekančių terapinių rezultatų. Pacientė prieš ir po giliojo cheminio pilingo procedūras: 2010 ir 2014 m.m., atliktas dėl viršutinės lūpos ir smakro odos eleastozės (ryškaus raukšlėtumo) Giliojo cheminio pilingo fenoliu procedūros – tai dirbtinai, sukeltas cheminis odos nudegimas, pašalinantis senus, raukšlėtus, odos sluoksnius per 24 -72 valandas, o odos regeneracija trunka 7-10 dienų. Visas poprocedūrinės reabilitacijos laikotarpis gali trukti 1-3 mėn. Lazerinių odos paviršiaus atnaujinimo procedūrų veikimo mechanizmas kitoks, tai nulemia ir terapinių rezultatų skirtumus http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1524-4725.1999.98246.x/abstract 1999 Vol: 25(8):597. DOI: 10.1046/j.1524-4725.1999.98246.x The Histologic Evaluation of Pulsed Carbon Dioxide Laser Resurfacing versus Phenol Chemical Peels in Vivo. Lawrence S. Moy; Robert Kotler; Timothy Lesser Background. Carbon dioxide (CO2) lasers and phenol chemical peels have been used extensively for facial skin resurfacing. Objective. The purpose of this study is to compare the histologic effects of phenol chemical peels and CO2 laser ablations. Methods. Local preauricular areas were treated with lasers on one side of the face and a phenol peel on the other. One day after the procedures, the affected areas were biopsied for histologic evaluation. The areas were biopsied again after 3 months. Results....
Istorinė apžvalga
Cheminio pilingo ištakos siekia devynioliktojo amžiaus antrąją pusę ir susiję su dermatologijos, kaip savarankiškos mokslo šakos atsiradimu. To meto dermatologų dėmesio centre buvo venerologija, tačiau, sparčiai besivystant chemijos pramonei, dermatologijoje išbandytos pirmosios cheminio pilingo medžiagos – jodo ir švino tinktūros, citrinos, trichloracto, salicilo rūgštys, fenolis (karbolio rūgštis), rezorcinas, krotono aliejus. Joseph Lister Cheminio pilingo fenoliu atsiradimą netiesiogiai paskatino anglų chirurgo Joseph Lister (1827 – 1912) darbai. 1867 m. J. Lister įdiegė antiseptiką – chirurginių instrumentų, žaizdų sterilizaciją fenoliu (karbolio rūgštimi). Netrukus pastebėta, jog gydant žaizdas fenolio rūgšties tirpalais, jų aplinkoje oda išsilygina, šviesėja. Cheminio pilingo pradininku tapo anglų dermatologas William Tillbury Fox (1836 – 1879), 1871 m. panaudojęs 20% fenolio tirpalą strazdanų gydymui. Ferdinand Ritter von Hebra (1816 – 1880), Vienos dermatologijos mokyklos įkūrėjas, cheminu pilingu gydė odos randus ir hiperpigmentacją. 1882 m. vokiečių dermatologas P.G. Unna (1850-1929) aprašė salicilo, trichloracto rūgščių, rezorcino ir fenolio savybes. 1890– 1900 m.m. cheminis pilingas tapo populiaria estetine procedūra. Savamoksliai specialistai, vadinti “lay peelers” ar “skinners” (angl.k.), cheminius pilingus darydavo grožio salonuose (“beautifier salons”, “skinning parlors” – angl.k.), tokia praktika buvo įprasta JAV. Antrajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje fenolio pilingus išbandė daugelis to meto Holivudo žvaigždžių, o penktajame dešimtmetyje atsirado dar vienas fenolio pilingų centras Majamyje, turtingų amerikiečių mėgiamoje vietoje. Savamoksliai pilingo fenoliu specialistai, pasiekė įspūdingų estetinių ir komercinių rezultatų, kėlusių plastikos chirurgų pavydą. Jų indėlis, kuriant šiuolaikines fenolio pilingo metodikas, buvo pripažintas tik po penkiasdešimties metų. Dauguma plastikos chirurgų savamokslius giliojo pilingo specialistus laikė šarlatanais, juos ignoravo ar, nepakęsdami konkurencijos, persekiojo. Gregory P. Hetter, 1996 – 2000 m.m. skelbtuose straipsniuose , pateikė istorinę fenolio pilingo vystymosi JAV apžvalgą, metodinius ypatumus (Lentelė 2). Savamokslių specialistų sukurtos fenolio pilingo metodikos, buvo kuriamos ne tik asmeninėmis, tačiau ir kooperuotomis pastangomis, yra panašios: daugumoje giliojo pilingo formulių naudojamos labai artimos fenolio, krotono aliejaus ir muilo Septisol koncentracijos; procedūros metu minėtas mišinys, tepamas lėtai, paeiliui atskirose anatominėse veido zonose, išvengiant staigaus fenolio koncentracijos kilimo kraujyje ir bendro pobūdžio nefrotoksinių, hepatotoksinių ir kardiotoksinių komplikacijų; pasiekus reikiamą “šerkšno” laipsnį, baigiamas pirmasis procedūros etapas; pilingo gyliui padidinti, naudojama okliuzinė metodika – oda aklinai užklijuojama nelaidžiu drėgmei pleistru, okliuzinė kaukė pašalinama po 24-72 val.; infekcijos profilaktikai naudojamas timolo jodidas; po odos sluoksnių deskvamacijos iki pilnos epitelizacijos, skiriami emolientai. Fenolo pilingais nuolat domėjosi ir gydytojai. Britų dermatologas George Miller MacKee 88% koncentracijos fenolio pilingu spuogų randus pradėjo gydyti 1900 m., o persikėlęs į Niu Jorką, darbus tęsė kartu su Florentine Karp. Savo ilgametę patirtį šie autoriai paskelbė tik 1952 m.. Pirmoji fenolio pilingui skirta publikacija JAV pasirodė 1917 m., jos autorius – San Fransisko chirurgas Douglas Montgomery. Los Anželo chirurgas Herbert Otto Bames, kritiškai vertinęs savamokslių pilingo specialistų darbą, giliuosius pilingus darė pats. 1927 m. jis pirmą kartą medicininėje literatūroje išsamiai aprašė procedūros metodiką, naudotų 50-80% koncentracijos fenolio tirpalų savybes, tačiau savo naudotos pilingo formulės neatskleidė....